Dagiabučių namų renovacijos kvartalų reitingavimo schema
Kauno miesto teritorijos suskirstymo kvartalais pagal atnaujintinų (modernizuotinų) daugiabučių namų kvartalų eiliškumą schema.
Pastaba: prisijungimas skirtas registruotiems savivaldybės vartotojams. Žemėlapis dar kuriamas!
Daugiabučių namų modernizavimo programoje akcentuojama, kad: „Lietuvoje daugiau kaip 60 procentų daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amžiaus paskutinius keturis dešimtmečius. Tada vyravo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba. Tokie daugiabučiai namai yra neekonomiški energijos vartojimo požiūriu, juos eksploatuoti žiemą brangu“. Šią problema siūloma spręsti: „reikia kompleksiškai atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, pereiti prie gyvenamųjų namų rajonų (kvartalų) atnaujinimo (modernizavimo), įskaitant inžinerinės ir socialinės infrastruktūros atnaujinimą.“ Šiuo metu vyrauja pavienių namų atnaujinimo praktika. Be to, dažniausiai atliekamas ne pilnas, bet tik dalinis atnaujinimas (modernizavimas), t.y. atnaujinami tik pasirinkti namo elementai (keičiami langai, apšiltinamas stogas ar sienos). Pirmuoju modernizavimo etapu toks, dalinis, daugiabučių modernizavimo būdas iš dalies buvo pateisinimas: trūko modernizavimui reikalingų praktinių žinių, daugeliui daugiabučių namų gyventojų nebuvo visiškai aiški šio proceso eiga ir teikiama nauda. Palyginti žemos kuro (tuo pačiu ir šildymo) kainos bei dosnus mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų šildymui kompensavimo mechanizmas mažino akstinus masiškai atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus. Dar ir dabar, ženkliai padidėjus mokesčiams už šildymo paslaugas, dalis gyventojų į daugiabučių namų atnaujinimą žiūri kaip į prabangą, bet ne kaip į būtinybę.
Dalinis daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) trumpuoju laikotarpiu duoda geriausią ekonominį rezultatą, bet ilguoju laikotarpiu jis nesprendžia kelių pagrindinių problemų:
- Namo struktūrinių elementų atnaujinimo;
- Centralizuotai tiekiamos šilumos trasų optimizavimo;
- Bendro naudojimo infrastruktūros atkūrimo ir pritaikymo pasikeitusiems žmonių poreikiams (kiemų sutvarkymas, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, automobilių parkavimo problemos sprendimas).
Dėl to, tik iš dalies atnaujinus konkretų daugiabutį namą, netolimoje ateityje vis tiek teks grįžti ir spręsti šias problemas, o tai galutiniame rezultate sąlygos ženkliai didesnes išlaidas, nei modernizavimą iš karto atliekant kompleksiškai. Modernizuojant daugiabučius namus kvartalais, būtų sprendžiamos ir kitos svarbios problemos:
- Atliekant grupės namų modernizavimą galima sumažinti atskiro namo modernizavimo išlaidas.
- Modernizuojant visą kvartalą ir kartu atnaujinant šilumos tiekimo trasas, galima ženkliai sumažinti šilumos perdavimo nuostolius bei trasų atstatymo išlaidas ir taip mažinti ne tik suvartojamos šilumos apimtis.
- Kompleksiškai modernizuojant kvartalą, paprasčiau sprendžiamos žmonių gerbuvio (aplinkos) sutvarkymo ir pritaikymo pakitusiems poreikiams problemos.
Esant ribotiems tiek finansiniams, tiek žmoniškiesiems ištekliams, būtina sudaryti daugiabučių namų kvartalų modernizavimo eiliškumą, paremtą konkrečiais gaunamos naudos kriterijais, ir pradėti atnaujinimą nuo tų kvartalų, kuriuose ši gaunama nauda būtų didžiausia. Kaimyninėse šalyse, kur daugiabučių modernizavimas yra pažengęs gerokai toliau nei Lietuvoje, kvartalų modernizavimo strategijos yra parenkamos ne tik pagal tiesiogiai gyventojų gaunamą naudą (sumažėjusias šildymo sąskaitas), bet ir remiantis kitais veiksniais, kaip antai: gyvenimo kokybės pagerinimas, infrastruktūros atkūrimas ir daugiabučių namų integravimas į aplinką.
...